Turbūt girdėjote, kad praėjusią savaitę ir vėl vienoje iš Amerikos mokyklų pasigirdo šūviai. Tai nebuvo pratybos, tai nebuvo šūviai siekiant kažką apsaugoti. Tai dar vienas pamišėlis vardu Stephen P. Kazmierczak, kuris kartu su savimi nusinešė 5 visiškai nekaltas gyvybes. Iš viso 22 žmonės buvo pašauti, įskaičiuojant ir patį žudynių autorių, jeigu taip korektiška išsireikšti.

Ar tai mane stebina? Kodėl apie tai rašau? Ne, manęs jau nebestebina pats žudynių mokyklose faktas, nes apie jį prisiklausiau jau pakankamai nemažai. Mane domina, kodėl tai veikia kaip virusas, įsiskverbęs į Amerikos gyvenimo kultūrą. Manau, pritarsite, kad aiškiausiai nusikaltimai mokyklose matomi Amerikoje. Kas verčia žmogų pasiryžti iššaudyti pusę savo mokyklos ir nusižudyti pačiam?

Vien šiais metais jau užfiksuoti 4 didesni incidentai. Pasakiau šiais metais? Tiesa, jeigu sausis buvo ramus, tai visus keturis galima sutalpinti į vasario mėnesį:

Vasario 8d., 2008
Baton Rouge, Louisiana
Studentė savo klasėje nušovė dvi moteris ir galiausiai pati nusižudė.

Vasario 11d., 2008
Memphis, Tennessee
17 metų jaunuolis mokyklos sporto salėje šovė į savo klasės draugą.

Vasario 12d., 2008
Oxnard, California
14 metų vaikinas E.O. Green mokykloje šovė į kitą 15 metų amžiaus mokinį. Šiuo metu jis komos būsenos (mirusios smegenys).

Vasario 14d. (romantiška), 2008
DeKalb, Illinois
Šių metų vasario 14d., jau anksčiau minėtas - Stephen P. Kazmierczak nušovė 5 žmones ir nusišovė pats.

Visi mokyklose buvę žmonės - visiškai nekalti ir mirė tik dėl minčių, kurios sukosi žudikų galvose bei nelemto sutapimo atsidurti netinkamoje vietoje, netinkamu laiku. Tačiau, gal visgi laikas čia mažiausiai dėtas? Amerikiečiai turi kažką, kas juos verčia tapti herojais - gal filmai, gal žaidimai, gal šeimos problemos? Visai kaip pučiamas balionas, galiausiai vis tiek sprogsta. Juodas balionas. O gal tai atvirkščias efektas, bandant stabdyti smurtą mokykloje… Juk kuo labiau kažką draudžiame ir ko visi bijome, būtent tai ir padaro kiek laisvesnės psichikos žmonės.

Tikiu, kad visą šitą košę užvirė juodukų ir baltųjų nesutarimai, kai tiek vieni, tiek kiti į mokyklą pradėjo nešiotis ginklus. Kadangi šiais laikais rasizmo problema nebėra tokia aktuali, tapome romantikais. Romantikais?! Taip. Šaudymas mokykloje turi tam tikrų romantikos elementų - herojaus bruožų. Ne tiek iš pačios nelaimės pusės, kiek iš to, kas dedasi žudiko galvoje. Aš vienas. Niekas manęs nesupranta, aš galiu tai padaryti. Ir tegul jie žino ir tegul jie prisimena, kad tas vienas žmogus su kuriuo jie nebendravo norėjo kažką pasakyti. Žodis vienas čia svarbiausias, nes pagrindinis mokyklos žudikų tikslas yra parodyti savo galią. Žinoma, tai tik mano abstrakti interpretacija, tačiau užsisklendimas savyje turi kažką tokio keisto ir nenuspėjamo, kas kartais pasireiškia didžia tragedija.

Tikiu, kad ir pats kalbėjimas, o tuo pačiu ir mano įrašas, prisideda prie tokių dalykų. Kuo daugiau žiniasklaida skiria tam dėmesio, tuo herojaus paveikslas būsimo žudiko mintyse darosi ryškesnis ir įgauna prasmę. Nežinau, gal klystu, gal esu visiškai neteisus, tačiau tai mano teorija. Gaunasi užburtas ratas, kurį generuojame kalbėdami apie tai, ko bijome.

Filmai ir žaidimai taip pat padeda šiam baisiam virusui plisti visuomenėje. Štai žmogus nužudo daugybę priešų ir filmo pabaigoje nuskamba graži įkvepianti muzika, kuri prieš miegą sukelia daug minčių. Ne visi žmonės vienodi, tad ir mintys visų skirtingos. Filmai skatina heroizmą, o žaidimai prideda tam interaktyvumo ir tampa visos šios košės tęsiniu. Mačiau internete netgi sukurti žaidimo lygiai su mokyklomis, kuriose galima žaisti šaudykles, tad užduotis tik palengvėja. Gal žaidimai nelabai veikia priimamo sprendimo žudiko galvoje, tačiau tai neabejotinai gerina jų taiklumą:

Galime svarstyti, kodėl Lietuvoje ar kitose šalyse, panašių problemų neiškyla ir kaip argumentą pateikti didelę Amerikos valstybę, tačiau tai nepaaiškina, kodėl kinai vienas kitų mokyklose nešaudo. Sudėtingos visuomenės problemos iškyla, kai pradedi gilintis į tai, kas priverčia jaunus žmones griebtis ginklo ir parodyti savo “herojų” pasauliui. Tai kultūros dalis - virusas, kurio jie nesugeba sustabdyti.