Main » 2008»November»23 » 10 praėjusio amžiaus mokslo perspėjimų žmonijai. Mitai ar tikrovė?
10 praėjusio amžiaus mokslo perspėjimų žmonijai. Mitai ar tikrovė?
5:44 PM
Viename
Rusijos mokslo portale pavyko aptikti 10 praėjusio amžiaus mokslo mitų.
Tačiau ar iš tiesų visos šios mokslo iškeltos hipotezės taip ir liko
mitais? Dalyje atvejų visiškai nesinori su tuo sutikti ir jaučiasi
noras "prastumti" visas technologijas ir atradimus kaip absolučiai
nepavojingus ir naudingus žmogaus gyvenimui. Ir nors mūsų portalas yra
techniškas ir skirtas mokslo pažangai, visgi negalima užsimerkti prieš
kai kuriuos neigiamus ir net pavojingus šiuolaikinių technologijų
aspektus.
Traukiniai:
rimti mokslininkai dar XIX amžiuje bandė įrodyti, jog vien nuo
traukinių vaizdo kaimiečių karvės nustos veršiuotis ir nebeduos pieno,
o traukiniams pasiekus 20 km/val greitį, vagonuose neliks oro ir žmonės
uždusę numirs Dabar toks teiginys kelia šypseną, tačiau truputis
tiesos tame yra - išgąsdintom karvėm gali įvykti persileidimas arba tą
vakarą neduoti pieno, bet tai netūrėtų būti ilgalaikis reiškinys.
Nebent sutiktume jautrios prigimties romantišką karvutę, bet tikrame
kaime tai vargu ar įmanoma. Dingstantis oras iš vagonų esant tokiam
greičiui? Sunku ką ir pakomentuoti...
Robotas:
intelektualios mašinos atmes žmogaus valdymą ir tapusios
nepriklausomos, stos į karą prieš kūrėjus, juos pavergs ir taps
žmonijos ir viso pasaulio valdovais. Šiai dienai tai vargu ar
įmanoma. Bet apšaukti šį teiginį mitu turbūt negalima - intelektualių
mašinų dar nėra sukurta. O kas bus ateityje, to nei paneigti, nei
patvirtinti, deja, mes negalim. Aišku tik vieną - praėjusiame amžiuje
žmonija pervertino mokslo raidos greitį ir pirmame XXIa dešimtmetyje
robotų karų tikriausiai neišvysime.
Kosmoso raketos:
kildamos į kosmosą jos praskiria atmosferos sluoksnį, taip sukurdamos
laisvą plyšį kosmoso radiacijai ir padarydamos Žemę bejėgią prieš
kosminių dalelių srautus. Vertinant pažodžiui - be abejonės gana
linksmas mitas. Iš kitos pusės kylanti raketa neabejotinai įtakoja mūsų
atmosferą - sudegantys milžiniški kiekiai kuro ir išskiriama šiluma
keičia cheminę atmosferos dujų sudėtį, tad galbūt kai kurios apsauginės
reakcijos kilimo zonoje ir menkėja.
Mikrobangų krosnelė:
iškeptos dešrelės švies pilve, o spinduliavimas, patekęs į krosnelėje
gamintą maistą, kaupsis žmogaus organizme ir skatins vėžio vystymąsį. Dešrelės
kol kas pilve nešviečia - bent jau dėl to ramu. Įvertinant mikrobangų
krosnelių didžiulį paplitimą ir tai, jog pasaulyje žmonių vis dar
daugiau nei vėžių, lygtais galima to baisaus spinduliavimo ir nebijoti.
Bet ar tikrai mikrobangos visai niekuo nekenkia? Tiesiogiai gal ir ne.
Bet kiek maistas, pabuvojęs tokioje krosnelėje, yra energetiškai
gyvybingas ir naudingas žmogui, tai dar nėra aišku. Tuo tarpu
entuziastingi sveikuoliai mikrobangų krosnelių baidosi gana stipriai.
Tad mitas ar ne - kiekvieno iš mūsų nuomonės reikalas.
Mobilusis telefonas:
mobilaus telefono spinduliavimas pažeidžia smegenis ir gali jas
"iškepti". Nors telefonų baimė plito daugiamyliais žingsniais, bet
patys telefonai po pasaulį pasklido dar greičiau. Kažin ar galima
šita tema daug diskutuoti - smegenys dar niekam nuo telefonų neiškepė
ir į zombius nevirtom. O pats spinduliavimo poveikis tiriamas tiek
mokslininkų, tiek ir entuziastų. Telefono sukuriami galingumai per maži
drastiškai paveikti žmogaus sąmonę. Bet ar nėra subtilaus ir ilgalaikio
poveikio, įtakojančio žmogaus emocijas, mąstymą, pagaliau patį gyvenimo
ritmą - to niekas nežino. Mokslas ir gamintojai apie tai linkę
nutylėti, sveikuoliai garsiai kalbėti, o visiems kitiems belieka
rinktis kažkurią iš šių stovyklų.
Skiepai:
jų keliamas pavojus sveikatai - viena iš labiausiai prigijusių baimių,
besilaikanti nuo pat 1796 metų, kai juos pirmą kartą pasiūlė gydytojas
Edward Jenner iki pat šių dienų - pavyzdžiui, 1990 metais Rusijoje
pasklido masinis skiepų atsisakymas. Sakoma, jog dūmų be ugnies
nebūna. Ir šiek tiek bijoti yra ko - į organizmą įšvirkščiama nors ir
nedidelė ir papildomai apdorota, bet vistiek virusu užkrėsta vakcina.
Tai savaime sukelia nedidelį organizmo susirgimą, po kurio jis tai
ligai įgauna pilną arba dalinį imunitetą. Viskas gražu, jei tik
neatsiranda komplikacijų ar nenumatytos organizmo reakcijos. Tačiau,
apart skiepų, daugeliu atvejų tiesiog nėra kitos profilaktinės
priemonės.
Aplinkos teršimas:
prognozuota, jog iki 2020 metų pramonės ir buitinės atliekos taip
užterš pasaulį, jog žmonija ir gyvūnija ims mirti nuo deguonies
stygiaus ir nuodingų dujų. Kiek tame tiesos, kiek melo? 2020 metų
dar neprigyvenom. Aišku, jog pasaulio šiukšlėm neužversim, tačiau
deguonies iš tikro mažėja. Išmetamų nuodingų dujų daugėja. Jei žmonija
ir toliaus didins tokį vartojimą ir gamybą, gali būti, jog hipotezė
nors ir ne pažodžiui, bet išsipildys.
Asbestas:
mažiausios jo dalelytės, patekusios į plaučius, sukelia vėžį. Asbestas
pradėtas išgauti Kanadoje ir SSSR. Pasklidus šioms kalboms, prasidėjo
masinė isterija ir Kanados bendrovės užsidarė. Rusijoje, Asbesto
mieste, ši pramonė vis dar gyva, o anot rusų medicinos atstovų, vėžio
susirgimas neviršija bendro šalies vidurkio. Gal ir mitas. Nors
žinant Rusijos tvarką ir teisingos informacijos prieinamumą, vargu ar
galima 100% tikėti tokiais pareiškimais. Nors ir po Černobilio
avarijos, anot pranešimų, rusai nemirdavo. Teisiog rusai yra rusai...
Globalus atšilimas:
į atmosferą išmetamas anglies dioksidas sukurs šiltnamio efektą, ko
pasekoje žemės klimatas stipriai atšils, ištirps ledynai ir vandens
lygis pakils 1 metru. Kol kas ledynai neištirpo, vandenynai miestų
neužliejo. Bet ar tai reiškia, jog hipotezė tebuvo mitas? Turbūt per
drąsu taip sakyti - klimatas tikrai šiltėja, anglies dioksido daugėja
ir ledynai po truputį tirpsta. Gerai būtų, jog šis perspėjimas taip ir
neišsipildytų. Priešingu atveju vargu ar beskaitytume interneto
naujienas.
Ozono skylė:
inertinės dujos (freonai), naudojami šaldytuvų ir dezoderantų
gamintojų, patenka į atmosferą ir naikina ozono sluoksnį, saugantį žemę
nuo pražūtingų ultravioletinių saulės spindulių. Patekę į žemę šie
spinduliai sukelia vėžį ir kitas mirtinas ligas. O juk viskas taip
ir yra. Tik sunku įvertinti susirgimų kiekį dėl ozono skylės įtakos.
Turbūt ligas įtakoja daugelis priežasčių, tačiau reiktų būti labai
dideliu optimistu, jog išeitų nekreipti dėmesio į ultravioletinių
spindulių pavojų. Tuo labiau, jog ir pati ozono skylė nelinkusi greitai
mažėti...
