<?xml version="1.0" encoding="UTF-8" ?>
<rss version="2.0" xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/" xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom">
	<channel>
		<title>Personal site</title>
		<link>http://mantonija.ucoz.com/</link>
		<description></description>
		<lastBuildDate>Sat, 29 Nov 2008 13:30:16 GMT</lastBuildDate>
		<generator>uCoz Web-Service</generator>
		<atom:link href="https://mantonija.ucoz.com/news/rss" rel="self" type="application/rss+xml" />
		
		<item>
			<title>Kaip kas dulkinasi ?!...</title>
			<description>&lt;font class=&quot;body&quot;&gt;Kaip dulkinasi prancūzas ?
&lt;br&gt;Jis dulkinasi su moterimi.
&lt;br&gt;
&lt;br&gt;Kaip dulkinasi anglas ?
&lt;br&gt;Jis žiūri pro rakto skylutę, 
&lt;br&gt;kaip prancūzas dulkinasi su moterimi.
&lt;br&gt;
&lt;br&gt;Kaip dulkinasi gruzinas ?
&lt;br&gt;Jis dulkina anglą,
&lt;br&gt;kuris žiūri pro rakto skylutę,
&lt;br&gt;kaip prancūzas dulkinasi su moterimi.
&lt;br&gt;
&lt;br&gt;Kaip dulkinasi amerikietis ?
&lt;br&gt;Amerikietis Holivude suka filmą apie tai,
&lt;br&gt;kaip gruzinas dulkina anglą,
&lt;br&gt;kuris žiūri pro rakto skylutę,
&lt;br&gt;kaip prancūzas dulkinasi su moterimi.
&lt;br&gt;
&lt;br&gt;Kaip dulkinasi kinietis ?
&lt;br&gt;Kinietį dulkina partiniame susirinkime už tai, 
&lt;br&gt;kad jis pažiūrėjo amerikiečių filmą apie tai,
&lt;br&gt;kaip gruzinas dulkina anglą,
&lt;br&gt;kuris žiūri pro rakto skylutę,
&lt;br&gt;kaip prancūzas dulkinasi su moterimi.
&lt;br&gt;
&lt;br&gt;Kaip dulkinasi kompiuterastas ?
&lt;br&gt;Jis dulkinasi su suknista bugova windoze,
&lt;br&gt;ir dėl to net negali paskaityti anekdoto
&lt;br&gt;apie tai, kaip dulkinamas kinietis,
&lt;br&gt;už tai, kad pažiūrėjo amerikiečių filmą apie tai,
&lt;br&gt;kaip gru...</description>
			<content:encoded>&lt;font class=&quot;body&quot;&gt;Kaip dulkinasi prancūzas ?
&lt;br&gt;Jis dulkinasi su moterimi.
&lt;br&gt;
&lt;br&gt;Kaip dulkinasi anglas ?
&lt;br&gt;Jis žiūri pro rakto skylutę, 
&lt;br&gt;kaip prancūzas dulkinasi su moterimi.
&lt;br&gt;
&lt;br&gt;Kaip dulkinasi gruzinas ?
&lt;br&gt;Jis dulkina anglą,
&lt;br&gt;kuris žiūri pro rakto skylutę,
&lt;br&gt;kaip prancūzas dulkinasi su moterimi.
&lt;br&gt;
&lt;br&gt;Kaip dulkinasi amerikietis ?
&lt;br&gt;Amerikietis Holivude suka filmą apie tai,
&lt;br&gt;kaip gruzinas dulkina anglą,
&lt;br&gt;kuris žiūri pro rakto skylutę,
&lt;br&gt;kaip prancūzas dulkinasi su moterimi.
&lt;br&gt;
&lt;br&gt;Kaip dulkinasi kinietis ?
&lt;br&gt;Kinietį dulkina partiniame susirinkime už tai, 
&lt;br&gt;kad jis pažiūrėjo amerikiečių filmą apie tai,
&lt;br&gt;kaip gruzinas dulkina anglą,
&lt;br&gt;kuris žiūri pro rakto skylutę,
&lt;br&gt;kaip prancūzas dulkinasi su moterimi.
&lt;br&gt;
&lt;br&gt;Kaip dulkinasi kompiuterastas ?
&lt;br&gt;Jis dulkinasi su suknista bugova windoze,
&lt;br&gt;ir dėl to net negali paskaityti anekdoto
&lt;br&gt;apie tai, kaip dulkinamas kinietis,
&lt;br&gt;už tai, kad pažiūrėjo amerikiečių filmą apie tai,
&lt;br&gt;kaip gruzinas dulkina anglą,
&lt;br&gt;kuris žiūri pro rakto skylutę,
&lt;br&gt;kaip dulkinasi prancūzas su moterimi.
&lt;/font&gt;</content:encoded>
			<link>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-29-31</link>
			<dc:creator>mantonija</dc:creator>
			<guid>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-29-31</guid>
			<pubDate>Sat, 29 Nov 2008 13:30:16 GMT</pubDate>
		</item>
		<item>
			<title>ZIAURIUS ANEKDOTAI :D</title>
			<description>&lt;font class=&quot;body&quot;&gt;Norėjo Petka i diskoteka nueit, bet neturi batų. Nuėjo pas Čiapajevą ir prašo: 
&lt;br&gt;-Paskolink batus - noriu i šokius nueit.
&lt;br&gt;-Eik kakų - man suplėšysi batus. 
&lt;br&gt;-Ne, ne tikrai nesuplėšysiu. 
&lt;br&gt;-Tik suplėšai vietuoj užmušu !
&lt;br&gt;- Gerai gerai.
&lt;br&gt;Nuėjo Petka i diskona, išsikvietė šokt Zosę. 
&lt;br&gt;Šoka, o Petkos batai kaip veirodis nublizginti, tiesiog šviečia. 
&lt;br&gt;Petka sako:
&lt;br&gt;-Zose, o aš žinau tavo kelnaičių spalvą.
&lt;br&gt;-Nu, nu?
&lt;br&gt;-Tuoj... palauk ... žalia.
&lt;br&gt;Ir nualpo Zosė. 
&lt;br&gt;Išsikvite Mają šokt ir sako: 
&lt;br&gt;-Maja, as žinau tavo kelnaičių spalvą 
&lt;br&gt;-Nu, nu?
&lt;br&gt;-Tuoj... mėlyna.
&lt;br&gt;Ir nualpo Maja. 
&lt;br&gt;Išsikvietė Anušką 
&lt;br&gt;-Anuška aš žinau jūsų kelnaičių spalvą.
&lt;br&gt;-Nu?
&lt;br&gt;-Tuoj pažiūrėsim... 
&lt;br&gt;Ir nualpo Petka. 
&lt;br&gt;Atgaivino jį žmonės jis ir klausia Anuškos: 
&lt;br&gt;-O kokios spalvos jūsų kelnaitės ?
&lt;br&gt;Na, suprantat, aš šiandien be kelnaičių...
&lt;br&gt;-Ačiū dievui, maniau batai suplyšo...&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;/font&gt;&lt;font class=&quot;body&quot;&gt;Kalbasi Čepajev...</description>
			<content:encoded>&lt;font class=&quot;body&quot;&gt;Norėjo Petka i diskoteka nueit, bet neturi batų. Nuėjo pas Čiapajevą ir prašo: 
&lt;br&gt;-Paskolink batus - noriu i šokius nueit.
&lt;br&gt;-Eik kakų - man suplėšysi batus. 
&lt;br&gt;-Ne, ne tikrai nesuplėšysiu. 
&lt;br&gt;-Tik suplėšai vietuoj užmušu !
&lt;br&gt;- Gerai gerai.
&lt;br&gt;Nuėjo Petka i diskona, išsikvietė šokt Zosę. 
&lt;br&gt;Šoka, o Petkos batai kaip veirodis nublizginti, tiesiog šviečia. 
&lt;br&gt;Petka sako:
&lt;br&gt;-Zose, o aš žinau tavo kelnaičių spalvą.
&lt;br&gt;-Nu, nu?
&lt;br&gt;-Tuoj... palauk ... žalia.
&lt;br&gt;Ir nualpo Zosė. 
&lt;br&gt;Išsikvite Mają šokt ir sako: 
&lt;br&gt;-Maja, as žinau tavo kelnaičių spalvą 
&lt;br&gt;-Nu, nu?
&lt;br&gt;-Tuoj... mėlyna.
&lt;br&gt;Ir nualpo Maja. 
&lt;br&gt;Išsikvietė Anušką 
&lt;br&gt;-Anuška aš žinau jūsų kelnaičių spalvą.
&lt;br&gt;-Nu?
&lt;br&gt;-Tuoj pažiūrėsim... 
&lt;br&gt;Ir nualpo Petka. 
&lt;br&gt;Atgaivino jį žmonės jis ir klausia Anuškos: 
&lt;br&gt;-O kokios spalvos jūsų kelnaitės ?
&lt;br&gt;Na, suprantat, aš šiandien be kelnaičių...
&lt;br&gt;-Ačiū dievui, maniau batai suplyšo...&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;/font&gt;&lt;font class=&quot;body&quot;&gt;Kalbasi Čepajevas su Anka. 
&lt;br&gt;Anka: 
&lt;br&gt;-Klausyk, gal žinai kodėl pas Petka plaukai tokie vešlūs ir garbanoti? 
&lt;br&gt;-Tai kad kiaušiniais trina,- atsake Čepajevas. 
&lt;br&gt;-Matai, koks akrobatas,- ištarė Anka. 
&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;/font&gt;&lt;font class=&quot;body&quot;&gt;Sūnus klausia tėvo: 
&lt;br&gt;-Tėti, iš kur aš atsiradau? 
&lt;br&gt;-Tave gandras atnešė,-atsako tėvas.Po akimirkos sūnaus replika: 
&lt;br&gt;-Turi gražią žmoną,o dulkiniesi su gandrais. 
&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;/font&gt;&lt;font class=&quot;body&quot;&gt;Na, savo namuose vaikinas užsiima meile. Skaiga atsidaro durys ir suvirsta visa šeima. Ką kas galvoja:
&lt;br&gt;Mergina: &quot;Na, šakės, maniškiams pasakys, į mokyklą praneš...&quot;
&lt;br&gt;Vaikinas: &quot;Šakės... vėl visą vakarą mazgus knis ir Tešlagalvio neleis žiūrėti...&quot;
&lt;br&gt;Senelė: &quot;Matai, kas daros, - tuoj ir rūkyti pradės...&quot;
&lt;br&gt;Tėvas: &quot;Koks jau suaugęs... Gal naują mašiną nupirkti...&quot;
&lt;br&gt;Mama: &quot;Na kaip ji guli, - berniukui juk nepatogu...&quot;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;/font&gt;&lt;font class=&quot;body&quot;&gt;Ateina du gėjai į SEX-shop&apos;ą, žiūri į prezervatyvus su nupieštom mašinytėm ir kalbasi:
&lt;br&gt;- Na, su kuo šiandien pasivažinėjam, Jaguar&apos;u ar Mersu?
&lt;br&gt;Pardavėjas sako:
&lt;br&gt;- Imkite Džipą, vistiek po šūdą važinėsit.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;/font&gt;&lt;font class=&quot;body&quot;&gt;Lygino blondinė užuolaidas ir iškrito pro langą...
&lt;/font&gt;&lt;br&gt;&lt;font class=&quot;body&quot;&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;/font&gt;&lt;font class=&quot;body&quot;&gt;&lt;br&gt;&lt;/font&gt;&lt;font class=&quot;body&quot;&gt;&lt;br&gt;&lt;/font&gt;</content:encoded>
			<link>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-29-30</link>
			<dc:creator>mantonija</dc:creator>
			<guid>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-29-30</guid>
			<pubDate>Sat, 29 Nov 2008 13:29:27 GMT</pubDate>
		</item>
		<item>
			<title>&quot;Protingesnis nei vakar&quot;</title>
			<description>&lt;b&gt;&lt;span style=&quot;color: red; font-size: 12pt;&quot;&gt;Visos gyevimo tiesos...bet ne iš karto... :)&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;color: rgb(128, 0, 0);&quot;&gt;Taigi tebunie sms jaunimo linija :D&lt;br&gt;&lt;br&gt;čia bus instrukcijos&amp;nbsp; visiem gyvenimo atvejam.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Jug būna gyvenima, kad nebežinai kaip toliau elgtis,tai tiesiog užsuki čia parašai sms mums ir gauni puikiausia instrukcija kuri tau pagelbes betkada !&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;color: rgb(112, 128, 144);&quot;&gt;1. Instrukcija - Kaip tapti gėjum ?&lt;br&gt;&lt;br&gt;*Kodėl verta tai daryti ?!?&lt;br&gt;&amp;nbsp;Visiem krize? O tu jos nenori ? Jug gėjai nors gala su galu suduria :)&lt;br&gt;Tau tereikai siusti sms numeriu - 1371&lt;/span&gt; &lt;span style=&quot;color: rgb(112, 128, 144);&quot;&gt;su tekstu - &lt;span style=&quot;color: rgb(0, 191, 255);&quot;&gt;pedikas &lt;span style=&quot;color: rgb(112, 128, 144);&quot;&gt;ir jau po akimirkos tu gausi instrukcija,BUK KUO NORI BŪTI !!! :)&lt;!--IMG1--&gt;&lt;img style=&quot;margin:0;padding:0;border:0;&quot; src=&quot;http://mantonija.ucoz.com/_nw/0/87526.jpg&quot; align=&quot;&quot; /&gt;&lt;!--IMG1--&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;color: rgb(255, 2...</description>
			<content:encoded>&lt;b&gt;&lt;span style=&quot;color: red; font-size: 12pt;&quot;&gt;Visos gyevimo tiesos...bet ne iš karto... :)&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;color: rgb(128, 0, 0);&quot;&gt;Taigi tebunie sms jaunimo linija :D&lt;br&gt;&lt;br&gt;čia bus instrukcijos&amp;nbsp; visiem gyvenimo atvejam.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Jug būna gyvenima, kad nebežinai kaip toliau elgtis,tai tiesiog užsuki čia parašai sms mums ir gauni puikiausia instrukcija kuri tau pagelbes betkada !&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;color: rgb(112, 128, 144);&quot;&gt;1. Instrukcija - Kaip tapti gėjum ?&lt;br&gt;&lt;br&gt;*Kodėl verta tai daryti ?!?&lt;br&gt;&amp;nbsp;Visiem krize? O tu jos nenori ? Jug gėjai nors gala su galu suduria :)&lt;br&gt;Tau tereikai siusti sms numeriu - 1371&lt;/span&gt; &lt;span style=&quot;color: rgb(112, 128, 144);&quot;&gt;su tekstu - &lt;span style=&quot;color: rgb(0, 191, 255);&quot;&gt;pedikas &lt;span style=&quot;color: rgb(112, 128, 144);&quot;&gt;ir jau po akimirkos tu gausi instrukcija,BUK KUO NORI BŪTI !!! :)&lt;!--IMG1--&gt;&lt;img style=&quot;margin:0;padding:0;border:0;&quot; src=&quot;http://mantonija.ucoz.com/_nw/0/87526.jpg&quot; align=&quot;&quot; /&gt;&lt;!--IMG1--&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;color: rgb(255, 20, 147);&quot;&gt;&lt;br&gt;&lt;/span&gt;&lt;span style=&quot;color: rgb(255, 165, 0);&quot;&gt;&lt;span style=&quot;color: rgb(255, 20, 147);&quot;&gt;2. Instrukcija - Būna taip kad išeini iš toleto ir pamiršti ar nusivalei subine ar ne ? Tau tai kelia nerima ? Pavargai taip gyventi ?&lt;br&gt;Tu neturi su tuo taikytis: mes galime tau padėti.... !!!&lt;br&gt;Tiesiog siusk sms numeriu - 1371 su tekstu - &lt;/span&gt;&lt;span style=&quot;color: rgb(255, 20, 147);&quot;&gt;&lt;span style=&quot;color: rgb(255, 165, 0);&quot;&gt;lengvai&lt;/span&gt; ,ir sužinok kaip to neskausminai išvengti :)&lt;!--IMG3--&gt;&lt;a href=&quot;http://mantonija.ucoz.com/_nw/0/37647.jpg&quot; target=&quot;_blank&quot; title=&quot;Press to view in full size...&quot;&gt;&lt;img style=&quot;margin:0;padding:0;border:0;&quot; src=&quot;http://mantonija.ucoz.com/_nw/0/s37647.jpg&quot; align=&quot;&quot; /&gt;&lt;/a&gt;&lt;!--IMG3--&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;color: rgb(30, 144, 255);&quot;&gt;3. Norėtum pasidinti smegenis 10 kartu ? TAIP dabar tai įmanoma !&lt;br&gt;Kas nenoretu būti protingesnis už kitus :)&lt;br&gt;Tau tereikia siusti sms numeriu - 1371 su tekstu -&lt;/span&gt; &lt;span style=&quot;color: rgb(72, 61, 139);&quot;&gt;protas&lt;/span&gt;&lt;span style=&quot;color: rgb(70, 130, 180);&quot;&gt; ,ir gauk intsrukcija kuri gal pakeis tau gyvenima ! ;)&lt;!--IMG4--&gt;&lt;img style=&quot;margin:0;padding:0;border:0;&quot; src=&quot;http://mantonija.ucoz.com/_nw/0/62672.jpg&quot; align=&quot;&quot; /&gt;&lt;!--IMG4--&gt;&lt;/span&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;color: rgb(0, 0, 0);&quot;&gt;Visų sms kaina tik 0,50cnt ,o geri patarimai neikainojami !&lt;br&gt;P.S - &lt;span style=&quot;font-size: 10pt;&quot;&gt;išmok suprasti tinkamai.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Instrukcijos keisis,tik kolkas neaišku kas kiek laiko :)&lt;br&gt;&lt;br&gt;SU MEILE,Administracija&lt;br&gt;&lt;!--IMG2--&gt;&lt;a href=&quot;http://mantonija.ucoz.com/_nw/0/23333.jpg&quot; target=&quot;_blank&quot; title=&quot;Press to view in full size...&quot;&gt;&lt;img style=&quot;margin:0;padding:0;border:0;&quot; src=&quot;http://mantonija.ucoz.com/_nw/0/s23333.jpg&quot; align=&quot;&quot; /&gt;&lt;/a&gt;&lt;!--IMG2--&gt;&lt;br&gt;&lt;/span&gt;&lt;/span&gt;&lt;/span&gt;&lt;/span&gt;&lt;/span&gt;&lt;/span&gt;&lt;/span&gt;&lt;/span&gt;&lt;/span&gt;&lt;/b&gt;</content:encoded>
			<link>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-24-29</link>
			<dc:creator>mantonija</dc:creator>
			<guid>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-24-29</guid>
			<pubDate>Mon, 24 Nov 2008 13:57:06 GMT</pubDate>
		</item>
		<item>
			<title>Normaliai :D</title>
			<description>&lt;br&gt;&lt;!--BBvideo--&gt;&lt;script type=&quot;text/javascript&quot; src=&quot;http://mantonija.ucoz.com/media/?t=video;f=http%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fwatch%3Fv%3DVSM-NcsxuzE&quot;&gt;&lt;/script&gt;&lt;!--/BBvideo--&gt;</description>
			<content:encoded>&lt;br&gt;&lt;!--BBvideo--&gt;&lt;script type=&quot;text/javascript&quot; src=&quot;http://mantonija.ucoz.com/media/?t=video;f=http%3A%2F%2Fwww.youtube.com%2Fwatch%3Fv%3DVSM-NcsxuzE&quot;&gt;&lt;/script&gt;&lt;!--/BBvideo--&gt;</content:encoded>
			<link>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-24-28</link>
			<dc:creator>mantonija</dc:creator>
			<guid>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-24-28</guid>
			<pubDate>Mon, 24 Nov 2008 11:40:55 GMT</pubDate>
		</item>
		<item>
			<title>Į žemę skrieja pavojingas asteroidas &quot;Apofis&quot;</title>
			<description>&lt;br&gt;&lt;!--IMG1--&gt;&lt;img style=&quot;margin:0;padding:0;border:0;&quot; src=&quot;http://mantonija.ucoz.com/_nw/0/28938.jpg&quot; align=&quot;&quot; /&gt;&lt;!--IMG1--&gt;&lt;br&gt;2029
m. balandžio 13 d. nedidelis asteroidas praskris pro Žemę 36 tūkst.
kilometrų atstumu. Tačiau amerikiečių mokslininkai ir inžinieriai jau
dabar siūlo pagalvoti apie branduolinės galvutės, skirtos šiam kosmose
vietos nerandančiam kelių šimtų metrų skersmens akmenukui, kūrimą.&lt;br&gt;JAV ketina siųsti astronautus į Žemės link 12 km/s greičiu lekiantį 40 metrų asteroidą.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Anksčiau
jis buvo laikomas pavojingiausiu objektu Visatoje – į Žemę lekiantis
dangaus kūnas galėjo sukelti sprogimą, kurio galia 84 kartus viršytų
ant Hirosimos numestos atominės bombos galingumą. Tačiau šiandien
asteroidas 2000SG344 (Apophis), akmeninis 40 metrų – didelės jachtos
dydžio – luitas, vėl pateko visuomenės akiratin – šįkart kaip vieta, į
kurią žmonija gali žengti dar vieną milžinišką savo žingsnį, rašo britų
dienraštis „The Guardian“. NASA inžinierių manymu, šiame 1,1 mln....</description>
			<content:encoded>&lt;br&gt;&lt;!--IMG1--&gt;&lt;img style=&quot;margin:0;padding:0;border:0;&quot; src=&quot;http://mantonija.ucoz.com/_nw/0/28938.jpg&quot; align=&quot;&quot; /&gt;&lt;!--IMG1--&gt;&lt;br&gt;2029
m. balandžio 13 d. nedidelis asteroidas praskris pro Žemę 36 tūkst.
kilometrų atstumu. Tačiau amerikiečių mokslininkai ir inžinieriai jau
dabar siūlo pagalvoti apie branduolinės galvutės, skirtos šiam kosmose
vietos nerandančiam kelių šimtų metrų skersmens akmenukui, kūrimą.&lt;br&gt;JAV ketina siųsti astronautus į Žemės link 12 km/s greičiu lekiantį 40 metrų asteroidą.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Anksčiau
jis buvo laikomas pavojingiausiu objektu Visatoje – į Žemę lekiantis
dangaus kūnas galėjo sukelti sprogimą, kurio galia 84 kartus viršytų
ant Hirosimos numestos atominės bombos galingumą. Tačiau šiandien
asteroidas 2000SG344 (Apophis), akmeninis 40 metrų – didelės jachtos
dydžio – luitas, vėl pateko visuomenės akiratin – šįkart kaip vieta, į
kurią žmonija gali žengti dar vieną milžinišką savo žingsnį, rašo britų
dienraštis „The Guardian“. NASA inžinierių manymu, šiame 1,1 mln. tonų
masės asteroide (2000-aisiais buvo teigiama, kad tikimybė, jog jis
susidurs su Žeme, yra gana nemaža) gali išsilaipinti astronautai. Tokia
misija padėtų priartėti prie Busho administracijos planų skverbtis
tolyn į Saulės sistemą ir rengti pilotuojamą skrydį į Marsą
įgyvendinimo.&lt;br&gt;Ši, pasak dienraščio, Armagedono tipo misija taps
pirmuoju skrydžiu į vadinamąjį netoli Žemės esantį objektą (NEO, Near
Earth Object). NASA tokią misiją laiko svarbia tolimesnių kosmoso
tyrimų gaire.&lt;br&gt;&lt;br&gt;JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso
administracijos dokumente, su kuriuo pavyko susipažinti dienraščio
žurnalistams, pažymima, kad 3 mėnesių trukmės pilotuojamas skrydis į
dideliu greičiu skriejantį asteroidą padės mokslininkams daugiau
sužinoti apie ilgalaikių misijų psichologinius efektus ir atvirame
kosmose tykančius pavojus. Be to, šis skrydis leis astronautams
išbandyti geriamojo vandens, deguonies ir netgi raketiniam kurui būtino
vandenilio gavimo iš ledo, esančio po asteroido paviršiumi,
technologiją. Visos šios žinios labai pravers organizuojant 2 metų
trukmės ekspediciją į Marsą, rašo „The Guardian“.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Prezidento
Busho administracija nurodė NASA surengti naują pilotuojamą skrydį į
mėnulį. Ši programa bus pradėta 2020 m., o jos kulminacija taps
nuolatinės bazės Mėnulyje įrengimas. Ši bazė turės tapti savotišku
tramplinu ruošiantis misijoms į Marsą.&lt;br&gt;Senstančių NASA daugkartinio
naudojimo erdvėlaivių netrukus po 2010 m. bus atsisakyta, todėl jau
pradėti juos pakeisiančių kosminių laivų „Orion“ ir į orbitą juos
kelsiančių „Ares“ raketų nešėjų kūrimo darbai.&lt;br&gt;&lt;br&gt;NASA Johnsono
kosmoso tyrimų centro Hiustone ir Ameso tyrimų centro Kalifornijoje
inžinieriai birželį planuoja paskelbti savo tyrimo dėl misijos į
asteroidą 2000SG344 rezultatus ir išsamiau pristatyti erdvėlaivio
„Orion“ naudojimo ją vykdant planus. Šis skrydis, pasak dienraščio,
truks nuo 3 iki 6 mėnesių, o kosminės uolos paviršiuje astronautai
praleis 1 arba 2 savaites.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Skrydis į asteroidą ne tik leis
išbandyti mokslininkų jėgas ruošiant šią sudėtingą misiją. Parvežti
uolienos pavyzdžiai padės daugiau sužinoti apie Saulės sistemos
susidarymą ir apie tai, kaip būtų galima efektyviausiai apsisaugoti nuo
asteroidų, jei šie atsidurtų Žemės kelyje.&lt;br&gt;&lt;br&gt;„Vieną kartą
asteroido kursas gali sukelti realų susidūrimo su Žeme pavojų. Ar
nebūtų prasminga po skrydžio į Mėnulį imtis aktyviau tyrinėti
asteroidus? Mūsų tyrimas patvirtina, kad po grįžimo į Mėnulį tai būtų
visiškai pagrįstas žingsnis“, - pareiškė NASA Johnsono kosmoso tyrimų
centro inžinierius, vienas šio tyrimo ataskaitos, kuri bus paskelbta
žurnale „Acta Astronautica“, autorių Robas Landis.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Tikslesni
asteroido 2000SG344 orbitos skaičiavimai paneigė prielaidą, kad jis
2030-ųjų rugsėjo pabaigoje gali įsirėžti į Žemę. Vis dėlto
astronominiai duomenys liudija, jog jis praskries gana arti Žemės,
pastebi dienraštis.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Ataskaitoje teigiama, kad pasitikti Žemės
pusėn lekiančio asteroido bus pasiųsta dviejų astronautų įgula. Po 7
savaičių skrydžio erdvėlaivio „Orion“ kapsulė apsisuks ir priartės prie
kosminės uolos.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Kadangi gravitacija asteroiduose beveik lygi
nuliui, kapsulę reikės įtvirtinti asteroido paviršiuje – greičiausiai
iššovus į jį specialius inkarus. Dėl tos pačios priežasties astronautai
negalės vaikštinėti jo paviršiuje, skirtingai nei Mėnulyje. „Kai
kuriuose asteroiduose pakaktų šoktelėti, kad atsidurtum jo orbitoje
arba apskritai nuskristum tolyn“, - aiškino R. Landis.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Kelionė
iki asteroido ir grįžimas į Žemę pareikalaus mažiau kuro, nei Mėnulio
misijos atveju, tačiau rengiantis skrydžiui reikės išspręsti ne vieną
labai sudėtingą techninę problemą. Asteroido skersmuo tėra 40 metrų, be
to, jis sukasi ir skrieja 45 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu,
rašo „The Guardian“.&lt;br&gt;&lt;br&gt;R. Landis mano, kad skrydis į asteroidą
gali sukelti didesnį susidomėjimą, nei grįžimas į Mėnulį. „Man atrodo,
kad per grįžimo į Mėnulį misiją mes pamatysime iš esmės tas pačias
scenas, kaip ir 7-ąjį ir 8-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kai buvo
vykdoma „Apolono“ programa. Mes buvome Mėnulyje dar 1969 m. Tuo tarpu
kiekvieną kartą, kai prie asteroidų siunčiami kosminiai zondai, jų
perduotas vaizdas stulbina“, - sakė jis.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Kadangi asteroidai
susidarė dar tik formuojantis Saulės sistemai, jų medžiagos analizė
gali atskleisti, kokios sąlygos buvo Visatoje iki Žemės atsiradimo.&lt;br&gt;&lt;br&gt;„Netoli
Žemės esantys objektai potencialiai gali susidurti su mūsų planeta.
Galbūt vieną dieną mums teks nukreipti tiesiai į Žemę atlekiantį
asteroidą. Galimybė apsidrausti nukreipiant jį nuo kurso ateityje gali
tapti labai svarbi, todėl būtina žinoti, iš ko sudarytas asteroidas,
kaip su juo susitikti, ar kyla pažeidimo dėl nuolaužų pavojus, jeigu
tektų jį apšaudyti“, - dienraščiui sakė Birkbecko koledžo Londone
planetologas Ianas Crawfordas.</content:encoded>
			<link>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-23-27</link>
			<dc:creator>mantonija</dc:creator>
			<guid>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-23-27</guid>
			<pubDate>Sun, 23 Nov 2008 14:51:49 GMT</pubDate>
		</item>
		<item>
			<title>Japonijoje pastatytas gigantiškas laisvo kritimo liftas</title>
			<description>Osake mieste (Japonija) ant vieno naujo pastato sienų pastatytas
pramoginis liftas Yabafo, siūlantis visiems norintiems patirti laisvo
kritimo pojūčius iš 74 metrų aukščio. Visai nebloga alternatyva
mėgstantiems šokinėti nuo tiltų ar kranų – ir aukštis visai „padorus“
ir labiau civilizuotas adrenalino gavybos metodas.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;Netradicinis
liftas Yabafo sumontuotas ant ką tik pastatyto pramogų komplekso namBa
H!PS fasado. Tai 12 aukštų pastatas (86 metrų aukščio) su gana
originalia išvaizda, suprojektuota architekto Shin Takamatsu.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;img src=&quot;http://img507.imageshack.us/img507/798/osakapy6.png&quot; alt=&quot;Paveikslėlis&quot;&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;Pastate
kuriasi daug laisvalaikio įstaigų – restoranai, grožio salonai, golfo
aikštynai ir t.t Na ir pagrindinis akcentas – laisvo kritimo liftas.
Jis gali pakelti šešis žmones į 74 metrų aukštį , leisti pasigrožėti
atsiveriančia panorama ir... pajusti ką reiškia kritimas 60 metrų
atstumu. Kur dar 14 metrų? Kad ir kaip būtų su adrenalino kiekiu, visgi
čia n...</description>
			<content:encoded>Osake mieste (Japonija) ant vieno naujo pastato sienų pastatytas
pramoginis liftas Yabafo, siūlantis visiems norintiems patirti laisvo
kritimo pojūčius iš 74 metrų aukščio. Visai nebloga alternatyva
mėgstantiems šokinėti nuo tiltų ar kranų – ir aukštis visai „padorus“
ir labiau civilizuotas adrenalino gavybos metodas.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;Netradicinis
liftas Yabafo sumontuotas ant ką tik pastatyto pramogų komplekso namBa
H!PS fasado. Tai 12 aukštų pastatas (86 metrų aukščio) su gana
originalia išvaizda, suprojektuota architekto Shin Takamatsu.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;img src=&quot;http://img507.imageshack.us/img507/798/osakapy6.png&quot; alt=&quot;Paveikslėlis&quot;&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;Pastate
kuriasi daug laisvalaikio įstaigų – restoranai, grožio salonai, golfo
aikštynai ir t.t Na ir pagrindinis akcentas – laisvo kritimo liftas.
Jis gali pakelti šešis žmones į 74 metrų aukštį , leisti pasigrožėti
atsiveriančia panorama ir... pajusti ką reiškia kritimas 60 metrų
atstumu. Kur dar 14 metrų? Kad ir kaip būtų su adrenalino kiekiu, visgi
čia ne žudymo mašina, tad kelionės pabaigoje liftas ima palengva
stabdyti ir keleivius ant žemės nuleidžia visiškai sveikus, na nebent
su „pilnomis kelnėmis“.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Didžiausias laisvo kritimo greitis,
pasiekiamas su Yabafo liftu siekia 22 metrus per sekundę arba 79,2
km/h. Su automobiliu lekiant tokiu greičiu nuo tikrai aukšto ir stataus
kalno, skrandis mėgsta pakilti į viršų. Tikėtina, jog krentant tokiu
liftu, jis gali ir išsiprašyti apskritai į lauką. Tačiau, nepabandžius
– nesužinosi. Tad gerų įspūdžių apsilankius Osake mieste!</content:encoded>
			<link>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-23-26</link>
			<dc:creator>mantonija</dc:creator>
			<guid>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-23-26</guid>
			<pubDate>Sun, 23 Nov 2008 14:47:48 GMT</pubDate>
		</item>
		<item>
			<title>10 praėjusio amžiaus mokslo perspėjimų žmonijai. Mitai ar tikrovė?</title>
			<description>&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;&lt;/span&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;Viename
Rusijos mokslo portale pavyko aptikti 10 praėjusio amžiaus mokslo mitų.
Tačiau ar iš tiesų visos šios mokslo iškeltos hipotezės taip ir liko
mitais? Dalyje atvejų visiškai nesinori su tuo sutikti ir jaučiasi
noras &quot;prastumti&quot; visas technologijas ir atradimus kaip absolučiai
nepavojingus ir naudingus žmogaus gyvenimui. Ir nors mūsų portalas yra
techniškas ir skirtas mokslo pažangai, visgi negalima užsimerkti prieš
kai kuriuos neigiamus ir net pavojingus šiuolaikinių technologijų
aspektus.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Traukiniai&lt;/span&gt;:
rimti mokslininkai dar XIX amžiuje bandė įrodyti, jog vien nuo
traukinių vaizdo kaimiečių karvės nustos veršiuotis ir nebeduos pieno,
o traukiniams pasiekus 20 km/val greitį, vagonuose neliks oro ir žmonės
uždusę numirs&lt;br&gt;Dabar toks teiginys kelia šypseną, tačiau truputis
tiesos tame yra - išgąsdintom karvėm gali įvykti persileidimas arba tą
vakarą neduoti pieno, bet tai netūrėtų būti ilg...</description>
			<content:encoded>&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;&lt;/span&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;Viename
Rusijos mokslo portale pavyko aptikti 10 praėjusio amžiaus mokslo mitų.
Tačiau ar iš tiesų visos šios mokslo iškeltos hipotezės taip ir liko
mitais? Dalyje atvejų visiškai nesinori su tuo sutikti ir jaučiasi
noras &quot;prastumti&quot; visas technologijas ir atradimus kaip absolučiai
nepavojingus ir naudingus žmogaus gyvenimui. Ir nors mūsų portalas yra
techniškas ir skirtas mokslo pažangai, visgi negalima užsimerkti prieš
kai kuriuos neigiamus ir net pavojingus šiuolaikinių technologijų
aspektus.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Traukiniai&lt;/span&gt;:
rimti mokslininkai dar XIX amžiuje bandė įrodyti, jog vien nuo
traukinių vaizdo kaimiečių karvės nustos veršiuotis ir nebeduos pieno,
o traukiniams pasiekus 20 km/val greitį, vagonuose neliks oro ir žmonės
uždusę numirs&lt;br&gt;Dabar toks teiginys kelia šypseną, tačiau truputis
tiesos tame yra - išgąsdintom karvėm gali įvykti persileidimas arba tą
vakarą neduoti pieno, bet tai netūrėtų būti ilgalaikis reiškinys.
Nebent sutiktume jautrios prigimties romantišką karvutę, bet tikrame
kaime tai vargu ar įmanoma. Dingstantis oras iš vagonų esant tokiam
greičiui? Sunku ką ir pakomentuoti...&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Robotas:&lt;/span&gt;
intelektualios mašinos atmes žmogaus valdymą ir tapusios
nepriklausomos, stos į karą prieš kūrėjus, juos pavergs ir taps
žmonijos ir viso pasaulio valdovais.&lt;br&gt;Šiai dienai tai vargu ar
įmanoma. Bet apšaukti šį teiginį mitu turbūt negalima - intelektualių
mašinų dar nėra sukurta. O kas bus ateityje, to nei paneigti, nei
patvirtinti, deja, mes negalim. Aišku tik vieną - praėjusiame amžiuje
žmonija pervertino mokslo raidos greitį ir pirmame XXIa dešimtmetyje
robotų karų tikriausiai neišvysime.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Kosmoso raketos:&lt;/span&gt;
kildamos į kosmosą jos praskiria atmosferos sluoksnį, taip sukurdamos
laisvą plyšį kosmoso radiacijai ir padarydamos Žemę bejėgią prieš
kosminių dalelių srautus.&lt;br&gt;Vertinant pažodžiui - be abejonės gana
linksmas mitas. Iš kitos pusės kylanti raketa neabejotinai įtakoja mūsų
atmosferą - sudegantys milžiniški kiekiai kuro ir išskiriama šiluma
keičia cheminę atmosferos dujų sudėtį, tad galbūt kai kurios apsauginės
reakcijos kilimo zonoje ir menkėja.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Mikrobangų krosnelė&lt;/span&gt;:
iškeptos dešrelės švies pilve, o spinduliavimas, patekęs į krosnelėje
gamintą maistą, kaupsis žmogaus organizme ir skatins vėžio vystymąsį.&lt;br&gt;Dešrelės
kol kas pilve nešviečia - bent jau dėl to ramu. Įvertinant mikrobangų
krosnelių didžiulį paplitimą ir tai, jog pasaulyje žmonių vis dar
daugiau nei vėžių, lygtais galima to baisaus spinduliavimo ir nebijoti.
Bet ar tikrai mikrobangos visai niekuo nekenkia? Tiesiogiai gal ir ne.
Bet kiek maistas, pabuvojęs tokioje krosnelėje, yra energetiškai
gyvybingas ir naudingas žmogui, tai dar nėra aišku. Tuo tarpu
entuziastingi sveikuoliai mikrobangų krosnelių baidosi gana stipriai.
Tad mitas ar ne - kiekvieno iš mūsų nuomonės reikalas.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Mobilusis telefonas&lt;/span&gt;:
mobilaus telefono spinduliavimas pažeidžia smegenis ir gali jas
&quot;iškepti&quot;. Nors telefonų baimė plito daugiamyliais žingsniais, bet
patys telefonai po pasaulį pasklido dar greičiau.&lt;br&gt;Kažin ar galima
šita tema daug diskutuoti - smegenys dar niekam nuo telefonų neiškepė
ir į zombius nevirtom. O pats spinduliavimo poveikis tiriamas tiek
mokslininkų, tiek ir entuziastų. Telefono sukuriami galingumai per maži
drastiškai paveikti žmogaus sąmonę. Bet ar nėra subtilaus ir ilgalaikio
poveikio, įtakojančio žmogaus emocijas, mąstymą, pagaliau patį gyvenimo
ritmą - to niekas nežino. Mokslas ir gamintojai apie tai linkę
nutylėti, sveikuoliai garsiai kalbėti, o visiems kitiems belieka
rinktis kažkurią iš šių stovyklų.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Skiepai&lt;/span&gt;:
jų keliamas pavojus sveikatai - viena iš labiausiai prigijusių baimių,
besilaikanti nuo pat 1796 metų, kai juos pirmą kartą pasiūlė gydytojas
Edward Jenner iki pat šių dienų - pavyzdžiui, 1990 metais Rusijoje
pasklido masinis skiepų atsisakymas.&lt;br&gt;Sakoma, jog dūmų be ugnies
nebūna. Ir šiek tiek bijoti yra ko - į organizmą įšvirkščiama nors ir
nedidelė ir papildomai apdorota, bet vistiek virusu užkrėsta vakcina.
Tai savaime sukelia nedidelį organizmo susirgimą, po kurio jis tai
ligai įgauna pilną arba dalinį imunitetą. Viskas gražu, jei tik
neatsiranda komplikacijų ar nenumatytos organizmo reakcijos. Tačiau,
apart skiepų, daugeliu atvejų tiesiog nėra kitos profilaktinės
priemonės.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Aplinkos teršimas:&lt;/span&gt;
prognozuota, jog iki 2020 metų pramonės ir buitinės atliekos taip
užterš pasaulį, jog žmonija ir gyvūnija ims mirti nuo deguonies
stygiaus ir nuodingų dujų.&lt;br&gt;Kiek tame tiesos, kiek melo? 2020 metų
dar neprigyvenom. Aišku, jog pasaulio šiukšlėm neužversim, tačiau
deguonies iš tikro mažėja. Išmetamų nuodingų dujų daugėja. Jei žmonija
ir toliaus didins tokį vartojimą ir gamybą, gali būti, jog hipotezė
nors ir ne pažodžiui, bet išsipildys.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Asbestas:&lt;/span&gt;
mažiausios jo dalelytės, patekusios į plaučius, sukelia vėžį. Asbestas
pradėtas išgauti Kanadoje ir SSSR. Pasklidus šioms kalboms, prasidėjo
masinė isterija ir Kanados bendrovės užsidarė. Rusijoje, Asbesto
mieste, ši pramonė vis dar gyva, o anot rusų medicinos atstovų, vėžio
susirgimas neviršija bendro šalies vidurkio.&lt;br&gt;Gal ir mitas. Nors
žinant Rusijos tvarką ir teisingos informacijos prieinamumą, vargu ar
galima 100% tikėti tokiais pareiškimais. Nors ir po Černobilio
avarijos, anot pranešimų, rusai nemirdavo. Teisiog rusai yra rusai...&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Globalus atšilimas:&lt;/span&gt;
į atmosferą išmetamas anglies dioksidas sukurs šiltnamio efektą, ko
pasekoje žemės klimatas stipriai atšils, ištirps ledynai ir vandens
lygis pakils 1 metru.&lt;br&gt;Kol kas ledynai neištirpo, vandenynai miestų
neužliejo. Bet ar tai reiškia, jog hipotezė tebuvo mitas? Turbūt per
drąsu taip sakyti - klimatas tikrai šiltėja, anglies dioksido daugėja
ir ledynai po truputį tirpsta. Gerai būtų, jog šis perspėjimas taip ir
neišsipildytų. Priešingu atveju vargu ar beskaitytume interneto
naujienas.&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Ozono skylė:&lt;/span&gt;
inertinės dujos (freonai), naudojami šaldytuvų ir dezoderantų
gamintojų, patenka į atmosferą ir naikina ozono sluoksnį, saugantį žemę
nuo pražūtingų ultravioletinių saulės spindulių. Patekę į žemę šie
spinduliai sukelia vėžį ir kitas mirtinas ligas.&lt;br&gt;O juk viskas taip
ir yra. Tik sunku įvertinti susirgimų kiekį dėl ozono skylės įtakos.
Turbūt ligas įtakoja daugelis priežasčių, tačiau reiktų būti labai
dideliu optimistu, jog išeitų nekreipti dėmesio į ultravioletinių
spindulių pavojų. Tuo labiau, jog ir pati ozono skylė nelinkusi greitai
mažėti...</content:encoded>
			<link>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-23-25</link>
			<dc:creator>mantonija</dc:creator>
			<guid>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-23-25</guid>
			<pubDate>Sun, 23 Nov 2008 14:44:42 GMT</pubDate>
		</item>
		<item>
			<title>Neimanomi dalykai-Imanomi ?</title>
			<description>Žinomas fizikas Michio Kaku, vienas didžiausių stygų teorijos
autoritetų, iš naujo apibrėžė „neįmanomumo“ sąvoką – taip jis mėgina
numatyti fizikos ir mokslo ateitį. Iš esmės jis padalino „neįmanomus“
dalykus į tris klases:&lt;br&gt;&lt;br&gt;Pirmos klasės „neįmanomumai“ – tai, ko mes negalime dabar, tačiau galėsime po šimtmečio;&lt;br&gt;&lt;br&gt;Antros klasės „neįmanomumai“ – ko negalime dabar, ir negalėsime bent tūkstantmetį;&lt;br&gt;&lt;br&gt;Trečios klasės „neįmanomumai“ – ko mes niekada negalėsime pasiekti – remiantis dabartiniu pasaulio suvokimu.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Ypač
stebina tai, kad ribota teleportacija, robotai–humanoidai, jėgos
laukai, telepatija ir erdvėlaiviai, gebantys keliauti į tolimas
planetas, anot Kaku, priklauso pirmajai „neįmanomumo“ klasei. Tuo sunku
patikėti, tačiau XIX amžiaus mokslininkai, ko gero, būtų taip pat
skeptiškai reagavę į interneto, lėktuvų, skriejančių trigubai greičiau,
negu garsas bei atominės bombos idėjas.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Dar labiau neįtikėtina
tai, kad, nors Michio Kaku neturi jokių įrodymų, kad ...</description>
			<content:encoded>Žinomas fizikas Michio Kaku, vienas didžiausių stygų teorijos
autoritetų, iš naujo apibrėžė „neįmanomumo“ sąvoką – taip jis mėgina
numatyti fizikos ir mokslo ateitį. Iš esmės jis padalino „neįmanomus“
dalykus į tris klases:&lt;br&gt;&lt;br&gt;Pirmos klasės „neįmanomumai“ – tai, ko mes negalime dabar, tačiau galėsime po šimtmečio;&lt;br&gt;&lt;br&gt;Antros klasės „neįmanomumai“ – ko negalime dabar, ir negalėsime bent tūkstantmetį;&lt;br&gt;&lt;br&gt;Trečios klasės „neįmanomumai“ – ko mes niekada negalėsime pasiekti – remiantis dabartiniu pasaulio suvokimu.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Ypač
stebina tai, kad ribota teleportacija, robotai–humanoidai, jėgos
laukai, telepatija ir erdvėlaiviai, gebantys keliauti į tolimas
planetas, anot Kaku, priklauso pirmajai „neįmanomumo“ klasei. Tuo sunku
patikėti, tačiau XIX amžiaus mokslininkai, ko gero, būtų taip pat
skeptiškai reagavę į interneto, lėktuvų, skriejančių trigubai greičiau,
negu garsas bei atominės bombos idėjas.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Dar labiau neįtikėtina
tai, kad, nors Michio Kaku neturi jokių įrodymų, kad šiuos dalykus
pasieksime, jis turi įrodymų, kad greitai turėsime technologiją, kuri
gali mums leisti šiuos dalykus įgyvendinti.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Antrajai kategorijai
Kaku priskiria keliones didesniu, negu šviesos greitis, greičiu ir
laiko mašinas – šie įrenginiai yra ties mūsų žinojimo riba ir jų
įgyvendinimas gali užtrukti milijonus metų.&lt;br&gt;&lt;br&gt;Trečiajai kategorijai žymus fizikas priskyrė perpetuum mobile (amžinąjį variklį) ir, ironiškai, gebėjimą numatyti ateitį.</content:encoded>
			<link>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-23-24</link>
			<dc:creator>mantonija</dc:creator>
			<guid>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-23-24</guid>
			<pubDate>Sun, 23 Nov 2008 14:43:24 GMT</pubDate>
		</item>
		<item>
			<title>Na ir keletas nejuokingu anekdotu... :)</title>
			<description>Ėmė bobutė ir numirė,nebūtų ėmus - nebūtų numirus.&lt;br&gt;***&lt;br&gt;Kartą gyveno mergaitė.....taip jei ir reikia :)&lt;br&gt;***&lt;br&gt;turejo galinybe trys durniai iseiti is durnyno, jiems tik reikejo pasakyti kokia siandien diena,pirmasis:&lt;br&gt;
-150....&lt;br&gt;
antrasis :&lt;br&gt;
-ananasas&lt;br&gt;
treciasis:&lt;br&gt;
-ketvirtadienis.&lt;br&gt;
virsininkas:&lt;br&gt;
- is kur tu gali zinoti???&lt;br&gt;
 &lt;br&gt;
&lt;br&gt;
-150 padalinau is ananaso&lt;br&gt;***&lt;br&gt;susistabdo kelio patrulis vairuotoja ir praso teisiu jis jam duoda teises suplysuses ir apdriskuses.&lt;br&gt;
policininkas klausia:kodel tos teises tokios purvinos???? vairuotojas sako ai tai kad visokie ožiai stabdo,ciupineja :D&lt;br&gt;***&lt;br&gt;Ejo ezys misko ir pasibaige jo galiojimas :D&lt;br&gt;***&lt;br&gt;eina du medžiotojai vienas sako:&lt;br&gt;
matei?&lt;br&gt;
ne nemačiau. o ka?&lt;br&gt;
lapė prabėgo. po kiek laiko vėl klause:&lt;br&gt;
matei?&lt;br&gt;
ne o ka?&lt;br&gt;
vilkas prabėgo.&lt;br&gt;
po kiek laiko vėl klause matei?&lt;br&gt;
o tas nenorėdamas apsikvailint sako: mačiau. o kodėl ilipai?&lt;br&gt;***&lt;br&gt;Šiaulių mokykloje... &lt;br&gt;
-Pasakykite du g...</description>
			<content:encoded>Ėmė bobutė ir numirė,nebūtų ėmus - nebūtų numirus.&lt;br&gt;***&lt;br&gt;Kartą gyveno mergaitė.....taip jei ir reikia :)&lt;br&gt;***&lt;br&gt;turejo galinybe trys durniai iseiti is durnyno, jiems tik reikejo pasakyti kokia siandien diena,pirmasis:&lt;br&gt;
-150....&lt;br&gt;
antrasis :&lt;br&gt;
-ananasas&lt;br&gt;
treciasis:&lt;br&gt;
-ketvirtadienis.&lt;br&gt;
virsininkas:&lt;br&gt;
- is kur tu gali zinoti???&lt;br&gt;
 &lt;br&gt;
&lt;br&gt;
-150 padalinau is ananaso&lt;br&gt;***&lt;br&gt;susistabdo kelio patrulis vairuotoja ir praso teisiu jis jam duoda teises suplysuses ir apdriskuses.&lt;br&gt;
policininkas klausia:kodel tos teises tokios purvinos???? vairuotojas sako ai tai kad visokie ožiai stabdo,ciupineja :D&lt;br&gt;***&lt;br&gt;Ejo ezys misko ir pasibaige jo galiojimas :D&lt;br&gt;***&lt;br&gt;eina du medžiotojai vienas sako:&lt;br&gt;
matei?&lt;br&gt;
ne nemačiau. o ka?&lt;br&gt;
lapė prabėgo. po kiek laiko vėl klause:&lt;br&gt;
matei?&lt;br&gt;
ne o ka?&lt;br&gt;
vilkas prabėgo.&lt;br&gt;
po kiek laiko vėl klause matei?&lt;br&gt;
o tas nenorėdamas apsikvailint sako: mačiau. o kodėl ilipai?&lt;br&gt;***&lt;br&gt;Šiaulių mokykloje... &lt;br&gt;
-Pasakykite du gyvūnų pavadinimus, kurie baigtųsi raide &quot;C&quot;.. &lt;br&gt;
-Liūc i begemoc..&lt;br&gt;***&lt;br&gt;Gruzinas klausia mergina:&lt;br&gt;
-Klausyk, mergina, a pas tavi krutine yra??&lt;br&gt;
-Nu... jo.&lt;br&gt;
-Vo!? O kodel nisinesioji?&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;&lt;br&gt;</content:encoded>
			<link>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-22-23</link>
			<dc:creator>mantonija</dc:creator>
			<guid>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-22-23</guid>
			<pubDate>Fri, 21 Nov 2008 22:16:05 GMT</pubDate>
		</item>
		<item>
			<title>Amerikos mokyklų HEROJAI ???</title>
			<description>&lt;p&gt;Turbūt girdėjo&lt;img src=&quot;http://www.slave.lt/blog/wp-content/uploads/2008/02/sad-girl-for-school-shooting-thumb.jpg&quot; alt=&quot;sad-girl-for-school-shooting&quot; style=&quot;border: 0px none ;&quot; border=&quot;0&quot; width=&quot;504&quot; height=&quot;510&quot;&gt;te, kad praėjusią savaitę ir vėl vienoje iš Amerikos
mokyklų pasigirdo šūviai. Tai nebuvo pratybos, tai nebuvo šūviai
siekiant kažką apsaugoti. Tai dar vienas pamišėlis vardu Stephen P.
Kazmierczak, kuris kartu su savimi nusinešė 5 visiškai nekaltas
gyvybes. Iš viso 22 žmonės buvo pašauti, įskaičiuojant ir patį žudynių
autorių, jeigu taip korektiška išsireikšti.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Ar tai mane stebina? Kodėl apie tai rašau? Ne, manęs jau nebestebina pats &lt;a href=&quot;http://www.infoplease.com/ipa/A0777958.html&quot;&gt;žudynių mokyklose faktas&lt;/a&gt;,
nes apie jį prisiklausiau jau pakankamai nemažai. Mane domina, kodėl
tai veikia kaip virusas, įsiskverbęs į Amerikos gyvenimo kultūrą.
Manau, pritarsite, kad aiškiausiai nusikaltimai mokyklose matomi
Amerikoje. Kas verčia žmogų pasiryžti iššaudyti pusę ...</description>
			<content:encoded>&lt;p&gt;Turbūt girdėjo&lt;img src=&quot;http://www.slave.lt/blog/wp-content/uploads/2008/02/sad-girl-for-school-shooting-thumb.jpg&quot; alt=&quot;sad-girl-for-school-shooting&quot; style=&quot;border: 0px none ;&quot; border=&quot;0&quot; width=&quot;504&quot; height=&quot;510&quot;&gt;te, kad praėjusią savaitę ir vėl vienoje iš Amerikos
mokyklų pasigirdo šūviai. Tai nebuvo pratybos, tai nebuvo šūviai
siekiant kažką apsaugoti. Tai dar vienas pamišėlis vardu Stephen P.
Kazmierczak, kuris kartu su savimi nusinešė 5 visiškai nekaltas
gyvybes. Iš viso 22 žmonės buvo pašauti, įskaičiuojant ir patį žudynių
autorių, jeigu taip korektiška išsireikšti.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Ar tai mane stebina? Kodėl apie tai rašau? Ne, manęs jau nebestebina pats &lt;a href=&quot;http://www.infoplease.com/ipa/A0777958.html&quot;&gt;žudynių mokyklose faktas&lt;/a&gt;,
nes apie jį prisiklausiau jau pakankamai nemažai. Mane domina, kodėl
tai veikia kaip virusas, įsiskverbęs į Amerikos gyvenimo kultūrą.
Manau, pritarsite, kad aiškiausiai nusikaltimai mokyklose matomi
Amerikoje. Kas verčia žmogų pasiryžti iššaudyti pusę savo mokyklos ir
nusižudyti pačiam?&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Vien šiais metais jau užfiksuoti 4 didesni incidentai. Pasakiau
šiais metais? Tiesa, jeigu sausis buvo ramus, tai visus keturis galima
sutalpinti į vasario mėnesį:&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Vasario 8d., 2008&lt;/strong&gt;&lt;br&gt;
Baton Rouge, Louisiana&lt;br&gt;
Studentė savo klasėje nušovė dvi moteris ir galiausiai pati nusižudė.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Vasario 11d., 2008&lt;/strong&gt;&lt;br&gt;
Memphis, Tennessee&lt;br&gt;
17 metų jaunuolis mokyklos sporto salėje šovė į savo klasės draugą.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Vasario 12d., 2008&lt;/strong&gt;&lt;br&gt;
Oxnard, California&lt;br&gt;
14 metų vaikinas E.O. Green mokykloje šovė į kitą 15 metų amžiaus mokinį. Šiuo metu jis komos būsenos (mirusios smegenys).&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;strong&gt;Vasario 14d. (romantiška), 2008&lt;/strong&gt;&lt;br&gt;
DeKalb, Illinois&lt;br&gt;
Šių metų vasario 14d., jau anksčiau minėtas - Stephen P. Kazmierczak nušovė 5 žmones ir nusišovė pats.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Visi mokyklose buvę žmonės - visiškai nekalti ir mirė tik dėl
minčių, kurios sukosi žudikų galvose bei nelemto sutapimo atsidurti
netinkamoje vietoje, netinkamu laiku. Tačiau, gal visgi laikas čia
mažiausiai dėtas? Amerikiečiai turi kažką, kas juos verčia tapti
herojais - gal filmai, gal žaidimai, gal šeimos problemos? Visai kaip
pučiamas balionas, galiausiai vis tiek sprogsta. Juodas balionas. O gal
tai atvirkščias efektas, bandant stabdyti smurtą mokykloje… Juk kuo
labiau kažką draudžiame ir ko visi bijome, būtent tai ir padaro kiek
laisvesnės psichikos žmonės.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tikiu, kad visą šitą košę užvirė juodukų ir baltųjų nesutarimai, kai
tiek vieni, tiek kiti į mokyklą pradėjo nešiotis ginklus. Kadangi šiais
laikais rasizmo problema nebėra tokia aktuali, tapome romantikais.
Romantikais?! Taip. Šaudymas mokykloje turi tam tikrų romantikos
elementų - herojaus bruožų. Ne tiek iš pačios nelaimės pusės, kiek iš
to, kas dedasi žudiko galvoje. &lt;em&gt;Aš vienas. Niekas manęs nesupranta,
aš galiu tai padaryti. Ir tegul jie žino ir tegul jie prisimena, kad
tas vienas žmogus su kuriuo jie nebendravo norėjo kažką pasakyti. &lt;/em&gt;Žodis
vienas čia svarbiausias, nes pagrindinis mokyklos žudikų tikslas yra
parodyti savo galią. Žinoma, tai tik mano abstrakti interpretacija,
tačiau užsisklendimas savyje turi kažką tokio keisto ir nenuspėjamo,
kas kartais pasireiškia didžia tragedija.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Tikiu, kad ir pats kalbėjimas, o tuo pačiu ir mano įrašas, prisideda
prie tokių dalykų. Kuo daugiau žiniasklaida skiria tam dėmesio, tuo
herojaus paveikslas būsimo žudiko mintyse darosi ryškesnis ir įgauna
prasmę. Nežinau, gal klystu, gal esu visiškai neteisus, tačiau tai mano
teorija. Gaunasi užburtas ratas, kurį generuojame kalbėdami apie tai,
ko bijome.&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Filmai ir žaidimai taip pat padeda šiam baisiam virusui plisti
visuomenėje. Štai žmogus nužudo daugybę priešų ir filmo pabaigoje
nuskamba graži įkvepianti muzika, kuri prieš miegą sukelia daug minčių.
Ne visi žmonės vienodi, tad ir mintys visų skirtingos. Filmai skatina
heroizmą, o žaidimai prideda tam interaktyvumo ir tampa visos šios
košės tęsiniu. Mačiau internete netgi sukurti žaidimo lygiai su
mokyklomis, kuriose galima žaisti šaudykles, tad užduotis tik
palengvėja. Gal žaidimai nelabai veikia priimamo sprendimo žudiko
galvoje, tačiau tai neabejotinai gerina jų taiklumą:&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;&lt;a href=&quot;http://www.slave.lt/blog/wp-content/uploads/2008/02/school-graph.gif&quot;&gt;&lt;img src=&quot;http://www.slave.lt/blog/wp-content/uploads/2008/02/school-graph-thumb.gif&quot; alt=&quot;school-graph&quot; style=&quot;border: 0px none ;&quot; border=&quot;0&quot; width=&quot;504&quot; height=&quot;337&quot;&gt;&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Galime svarstyti, kodėl Lietuvoje ar kitose šalyse, panašių problemų
neiškyla ir kaip argumentą pateikti didelę Amerikos valstybę, tačiau
tai nepaaiškina, kodėl kinai vienas kitų mokyklose nešaudo. Sudėtingos
visuomenės problemos iškyla, kai pradedi gilintis į tai, kas priverčia
jaunus žmones griebtis ginklo ir parodyti savo “herojų” pasauliui. Tai
kultūros dalis - virusas, kurio jie nesugeba sustabdyti.&lt;/p&gt;</content:encoded>
			<link>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-22-21</link>
			<dc:creator>mantonija</dc:creator>
			<guid>https://mantonija.ucoz.com/news/2008-11-22-21</guid>
			<pubDate>Fri, 21 Nov 2008 22:02:02 GMT</pubDate>
		</item>
	</channel>
</rss>